- pietūs
- piẽtūs sm. pl. (4, 2)
1. SD197, H, R257, K vidurdienio valgis: Nevirsiu pietùmi mėsos Mrc. Pietùm ką verdat? Ds. Iššutinkit bulbų pietùmim su rūginiu Arm. Pietùs valgo Pb. Vištų pripjauta priemenėj, ir liepė man pietùs gamint Bgs. Eina jau vyras an pietų̃ Grv. Pasekėjai iš jaunosios pusės stovi lig marčios pietų J. Ė mūsų duonos nebėr? – Pietų̃ pabaigė Ds. Parsinešiau kelis svarus mėsos pietums J.Jabl. Ir mane prašė pietų sėsti J.Jabl. Pietūse valgiau grybų Šts. Vakar, sako, duonos pietū̃s pritrūkę Kpr. Kaži ką čia tiem pietùkam išvirt? Skr. Pietučiùs duodavo Msn. Na, einam pietùkų! Kt. Anys ant pietumis su manimi valgys BB1Moz43,16. [Kristus] namuosn farizeušo teikės eit ant pietų̃ DP477. Ant jūsų pietų̃ dažniaus elgetų vadinėkite DP34. Štai prigatavijau pietūs mano, jaučiai mano ir penimas galvijas yra pamušta, ir vis gatava BtMt22,4. ^ Kada su saule lyna, sako, kad karalius pietus valgo LTR(Žgč). Pietùs gervės nunešė (rudenį trumpa dienos, nebėra kada pietauti) Ds. Menki pietūs, kad duonos nėra LTR. Prie šykštuolio visuomet po pietų Slm. Po pietų šaukštas nebreikalingas Sim. Gal kada ir instaisis savo ūkį, bet do tol tie piẽtūs [i](negreit tokia laimė bus) An. Bus jam piẽtūs (juok. prastai) NdŽ. Eikit pietų! – Akmenų kietų (juokais atsakoma) LTR(Ldvn). ║ vidurdienio ėdesys: Paliuobk karves pietų Sb. Ar pietų̃ paliuobei kiaules? Ėr.
2. B, R, K vidurdienis: Per pietùs ėmė lytie Dkš. Per pačius pietus CII61. Rytoj apie pieteliùs aš išeisiu Rm. Iš ryto zacirka, pietusè i vėl zacirka Plm. Iš ryto pjovėjos negieda, pietuosna gieda jau LTR(Grv). Apie pietus (apypiete) ir svečių atvažiavo J.Jabl. Pietusè reiktų truputį snustelėt Plm. Vinca parvažiavo da pietū̃s K.Būg(Ds). Striukas balis: pietuse susirinko, pavakary išsiskirstė Mžš. ║ pogulis, poilsis vidurdienį pavalgius: Karalius išėjo į daržą pietų miegoti I.Simon.
3. R346, K pasaulio šalis, kur vidurdienyje būna saulė; pršn. šiaurė: Iš pietų̃ vėjas, tai greit lietus bus Nmč. Debesys iš pietų̃ kilo Dkš. Pietū̃s laumės juosta būna prieš didelę pagadą Pnd. Laukas į pietus derlesnis nekaip į žiemius J. Žemė, pasikreipusi į pietus, yra naši, o kuri į atšiaurį, šiurpi, nebrandinga J. Lietuvos gandrai, pradėdami savo rudens kelionę, skrenda pietų linkme arba pietų rytų linkme T.Ivan. Pietų̃ vakarai, žiemos vakarai, priešvakariai J.Jabl. Pietūse su Lenkais riba ėjusi šiomis vietomis K.Būg. Jau saulė pietusè Nm. Pavojuj motina tėvynė, ateina audra iš pietų! Mair. O iš pietų, iš pietelių sveteliai atjoja BsO156. Rytų vėjelis išdžiovins, pietų saulelė išbaltins LTR(Dkk). Pagrįžo saulelė į pietelius, išleidžiau dukrelę į vargelius LTR. Po tam nusitraukė Abraham toliaus ir nuėjo pietūsna BB1Moz12,3. Veizdėk ... pietup, rytup ir vakarop BB1Moz13,14. Kelkis ir eik į pietų šalį ant kelio, einančio iš Jeruzalės ant Gazos BbApD8,26.
4. koks nors plotas, esantis pietinėje dalyje: Mūsų rašomajai kalbai pagrindą sudarė pietų vakariečiai aukštaičiai, kurių tarmė iki šiai dienai išlaikė sveikiausią lietuvių kalbos fonetiką rš.
5. šiltieji kraštai: Nereikia manyti, kad kurortinis gydymas galimas tik pietuose rš. Pavasarį kukučiai pasirodo Lietuvoje, balandžio mėnesiui įpusėjus. Žiemai pasitraukia į pietus T.Ivan.
◊ kìškio piẽtūs bendras užkandžiavimas: Kad ir neradom bruknių, ale kiškio pietus gerus išsikėlėm An.po pietų̃ šáukštai per vėlu: Jau po piẽtų šáukštai Erž.
Dictionary of the Lithuanian Language.
